Rusų muzikinė kultūra yra labai sena. Seniausios yra rusų liaudies dainos, kurios, kaip ir lietuvių liaudies dainos buvo įvairių žanrų – darbo, kelendorinių apeigų, herojinės.

Rusų liaudis griežė ir įvairiais liaudies instrumentais – styginiais, pučiamaisiais, mušamaisiais. Tradicinis rusiškas instrumentas yra guslės. Tai styginis instrumentas, panašus į lietuviškas kankles.

Profesionali rusų muzika vystėsi cerkvėse, panašiai kaip Vakarų Europoje – Grigališkas giedojimas vienuolynuose. Pasaulietinę muziką Rusijoje atliko klajojantys muzikantai, kurie buvo vadinami skomorochais. Jų menas panašus į vakarietiška žonglierių, minezingerių meną. Skomorochai klajojo po miestus ir aikštėse rengė pasirodymus – dainavo, šoko, vaidino. Skomorochai rengė ir lėlių teatro spektaklius, kurie buvo labai mėgiami. Skomorochų lėlių teatre gimė populiarusis personažas – Petruška.

Dar viena muzikos rūšis, atsiradusi Rusijoje – varpų muzika.

1702 metais Maskvoje buvo atidarytas pirmasis viešas Rusijos teatras. Tai buvo labai didelis įvykis muzikinės kultūros raidoje.

Apskritai 18-ame amžiuje profesionali muzika labai išsiplėtė – buvo kuriami įvairių žanrų kūriniai – operos, kamerinė muzika, vokalinė muzika. Tačiau tuo metu labai ryškių kompozitorių – tokių, kaip vėliau Piotras Čaikovskis – dar nebuvo.

Pirmuoju ryškiu kompozitoriumi Rusų muzikos istorijoje laikomas Michailas Glinka. Jis yra vadinamas rusų klasikinės muzikos pagrindėju.

Michailas Glinka nėra apskritai vienintelis ir pats pirmasis kompozitorius rusų muzikinėje kultūroje. Buvo ir iki jo kompozitorių, kurie kūrė profesionalią muziką. Tačiau jie kūrė nedaug ir tik kokio nors vieno žanro muziką. Pavyzdžiui, kūrė tik romansus, o kompozitorius Michailas Glinka – tai kompozitorius, kuris sukūrė įvairių žanrų, labai aukšto profesinio lygio rusų muziką.

2009-2010 metų absolventai

Vilniaus Algirdo muzikos mokykla yra Vilniuje, Algirdo gatvėje, šalia Mindaugo gatvės maximos. Muzikos mokykla skaičiuoja ketvirtą dešimtį metų. Muzikos mokykloje dirba apie 90 mokytojų bei direkcijos darbuotojų, kiekvienais metais mokykloje mokosi virš 800 moksleivių. Muzikos mokyklą, nuo jos įkūrimo jau pabaigė virš 1300 absolventų.

Muzikos mokykla mokina groti šiais muzikos instrumentais: fortepijonu, smuiku, violončele, klasikine gitara, akordeonu, kanklėmis, birbyne, lumzdeliu, elektroniniais muzikos instrumentais, mušamaisiais muzikos instrumentais, fleita, klarnetu, saksofonu, trombonu, trimitu. Taip pat mokykla mokina solinio bei chorinio dainavimo.

Mokykloje dainuoja penki chorai, įvairių styginių instrumentų orkestrai bei ansambliai. Muzikos mokykla turi koncertų salę, kurioje dažnai vyksta įvairūs koncertai, moksleivių atsiskaitymai bei įvairūs pasirodymai. Per metus koncertų salėje vidutiniškai surengiama apie 50-60 koncertų. Juose sudalyvauja apie 1000 atlikėjų, o jų klausosi virš 14000 klausytojų. Muzikos mokyklos direktorius yra Stasys Strička.

Vilniaus Algirdo muzikos mokykla yra valstybinė, todėl joje mokytis yra žymiai pigiau nei pas privatų mokytoją ar privačioje muzikos mokykloje.

Beje, aš pats pabaigiau šią muzikos mokyklą. Todėl tikrai ją rekomenduoju.

Ritmas (graikiškai rhytmos) – sutvarkyta garsų trukmė.

Harmonija (graikiškai harmonia – sąskambis, darna) – darnūs sąskambiai tarp garsų.

Dinamika (graikiškai dynamikos – jėgos) – muzikos garsų skambėjimo stiprumas. Dinamiką žymi šios raidės ir ženklai:

f – forte | mf – mezzo forte | ff – fortissimo | fff – forte fortissimo crescendo
p – piano | mp – mezzo piano | pp – pianissimo | ppp – piano pianisimo diminuendo

Tembras – kai tas pats garsas yra pagrotas skirtingų instrumentų, sakome, kad skamba skirtingi tembrai (nepainioti su tempas).

Registras – visi garsai grupuojami pagal aukštumą. Yra trys registrai: žemas, vidurinis, aukštas.

Faktūra (lotyniškai factura – sandara) – muzikinis “audinys”. Faktūra būna vokalinė ar instrumentinė, vienbalsė ar daugisbalsė, chorinė ar orkestrinė.

Artikuliacija – muzikos garsų išgavimo būdai. Dažniausiai vartojami šie: legato, non legato, staccato; kiti: glissando, pizzicato, frullato.

Dermė – tam tikra intonacinė tvarka tarp garsų, einančių laipsniškai. Europoje populiariausios dermės yra mažoras ir minoras.